Teisės teorijos įvadas
Vadovėlis „Teisės teorijos įvadas“ skirtas supažindinti studentus su pagrindinėmis teisės teorijos kategorijomis ir padėti tvirtus pamatus tolesnėms teisės studijoms. Prolegomenų į šį dalyką lig šiol dar nebuvo išleista, todėl autorių kolektyvo parengtas vadovėlis gali tapti reikšminga novacija Lietuvoje. Be to, vadovėlis gali būti laikomas naudinga mokomąja medžiaga ne tik pradedantiems teisės studijas, bet ir kitų specialybių studentams. Vadovėlio vertę lemia ir tai, kad jo autoriai yra daugelį metų šioje srityje mokslinį ir pedagoginį darbą dirbantys Lietuvos ir užsienio universitetų mokslininkai. Nepaisant to, kad vadovėlis skirtas supažindinti su teisės teorijos ir apskritai teisės studijų pradmenimis, jame nevengiama nagrinėti probleminių klausimų, atsakymai į kuriuos turėtų sudominti ir teisės mokslininkus, o tai gali išprovokuoti tolesnę mokslinę diskusiją. „Teisės teorijos įvadas“ turėtų būti naudinga metodinė priemonė, pateikianti teisės studijų pradmenis, supažindinanti su teisės teorijos problemomis ir nurodanti tolesnių teisės studijų kryptis.
Prof. Egidijus Jarašiūnas
Leidyklos kaina 5 € (+PVM)
Norėdami užsakyti knygą iš leidyklos - prašome rašyti el.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Autoriai: Linas Baublys, Darijus Beinoravičius, Andrius Kaluina, Paresh Kathrani, Kristina Miliauskaitė,
Ernestas Spruogis, Eglė Venckienė
365 psl. kietas viršelis.
IŠSAMUS TURINYS
1. Teisės teorija – mokslas, skirtas pažinti teisės prigimtį (esmę):
1.1. Teisės teorijos metodologija.
1.2. Teisės apibrėžimo problema.
1.3. Teisės studijos.
2. Teisės tradicijos:
2.1. Tradicijos samprata.
2.2. Pagrindiniai teisės tradicijų bruožai ir klasifikacija.
2.3. Atskiros teisės tradicijos-teisinės erdvės:
2.3.1. Bendrosios teisės tradicija.
2.3.2. Civilinės teisės tradicija.
2.3.3. Induistinė teisės tradicija.
2.3.4. Kinų ir japonų teisės tradicija.
2.3.5. Islamo teisės tradicija.
2.3.6. Afrikos ir Madagaskaro teisės tradicija.
2.4. Teisės tradicijų konvergencija.
3. Prigimtinės teisės samprata:
3.1. Prigimtinės teisės ištakos.
3.2. Klasikinė prigimtinės teisės samprata.
3.2.1. Šv. Augustino įstatymų klasifikacija.
3.2.2. Šv. Tomo Akviniečio įstatymų klasifikacija.
3.3. Modernioji prigimtinės teisės samprata
3.3.1. Renesansas – nuo teocentrizmo link antropocentrizmo.
3.3.2. Apšvieta I – individo teisių sureikšminimas.
3.3.3. Apšvieta II – prigimtinio dėsnio griovimas.
3.3.4. XIX a. – teisinio pozityvizmo iškilimas.
3.3.5. XX–XXI a. – žmogaus teisių apsauga.
3.3.6. Žmogaus teisės – prigimtinės teisės išraiška pozityviojoje teisėje.
4. Teisinis pozityvizmas:
4.1. A. Comte’o pozityviosios filosofijos kursas.
4.2. J. Benthamo laimės siekis didžiausiam galimam žmonių skaičiui.
4.3. H. Kelseno grynoji teisės teorija.
4.4 H. L. A. Harto „švelnusis“ pozityvizmas.
5. Teisinis realizmas:
5.1. Amerikos teisinis realizmas.
5.2. Skandinavijos teisinis realizmas.
6. Teisės šaltiniai. Teisės principai:
6.1. Pozityvistinės metodologijos spindesys ir skurdas.
6.2. Teisės šaltiniai materialiąja prasme; teisinis procesas.
6.3. Teisė ir tekstas; teisė kaip interpretacija.
6.4. Teisės formos, arba teisės šaltiniai formaliąja prasme.
6.5. Tradicinių terminų „pozityvioji teisė“ ir „prigimtinė teisė“ kritika.
6.6. Teisės veikimas (galiojimas). Teisė ir valstybė.
6.7. Teisės sistema. Teisės spragų fikcija.
6.8. Teisės principų sąvoka, jų požymiai.
6.9. Teisės principų rūšys. Teisės principai Lietuvos Respublikoje.
6.10. Teisės principų reikšmė.
7. Normos:
7.1. Normos sąvoka.
7.2. Techninės ir socialinės normos.
7.3. Teisės normos požymiai.
7.4. Socialinių normų rūšys.
7.5. Teisės normų ir moralinių normų santykis.
7.6. Teisės normų ir kitų socialinių normų santykis.
7.7. Techninių normų santykis su socialinėmis normomis.
8. Teisės normos struktūra:
8.1. Teisės normos struktūros sąvoka.
8.2. Hipotezė.
8.3. Dispozicija.
8.4. Sankcija.
8.4.1. Sankcijos sampratos problemos.
8.4.2. Sankcijų rūšys.
8.5. Diskusija dėl teisės normos struktūros.
8.5.1. Teisės normos struktūros ir teisės norminio akto teksto santykio problema.
8.5.2. Trinarė teisės normos struktūra.
8.5.3. Dvinarė teisės normos struktūra.
8.5.4. Teisės normų įvairovė ir teisės normos struktūra.
9. Teisės aktai:
9.1. Teisės aktų sąvoka, požymiai.
9.2. Teisės aktų rūšys.
10. Teisėkūra:
10.1. Teisėkūros sąvoka.
10.2. Teisėkūros subjektai.
10.3. Teisėkūros stadijos.
10.4. Teisėkūros principai.
10.5. Teisėkūros juridinė technika.
10.6. Konstitucinė teisėkūros kontrolė.
10.7. Sprendimų priėmimas Europos Sąjungoje.
11. Teisės įgyvendinimas (realizavimas):
11.1. Teisės įgyvendinimo sąvoka. Teisės įgyvendinimo formos (arba rūšys).
11.2. Teisės taikymo priežastys, sąvoka, požymiai, principai, formos.
11.3. Teisės taikymo subjektai.
11.4. Teisės taikymas kaip procesas, jo stadijos. Kodėl teisės taikymas nėra teisėkūra?
11.5. Teisės taikymo aktų sąvoka, požymiai, struktūra, rūšys.
11.6. Teisės taikymo aktai ir kiti teisės įgyvendinimo aktai, jų reikšmė.
12. Teisės aiškinimas (interpretavimas):
12.1. Teisės aiškinimo sąvoka, stadijos, etapai. Teisės aiškinimas ir argumentavimas, jų santykis.
12.2. Teisės aiškinimo reglamentavimo problema.
12.3. Teisės aiškinimo priežastys. Būtinybė aiškinti teisę.
12.4. Teisės aiškinimo būdai (metodai).
12.5. Teisės aiškinimo rūšys.
12.6. Teisės aiškinimo aktai.
12.7. Kodėl teismai nekuria teisės, arba teisės aiškinimo ir teisėkūros atskyrimas.
13. Teisinė atsakomybė:
13.1. Atsakomybė.
13.2. Teisinė atsakomybė.
13.3. Teisinės atsakomybės atsiradimas.
13.4. Teisinės atsakomybės įgyvendinimas.
13.5. Teisinės atsakomybės principai.
13.6. Deliktinės teisinės atsakomybės rūšys.